- oringas
- ori̇̀ngas, ori̇̀nga bdv. Šità žẽmė nesusigulė́jusi, pùri – ori̇̀nga.
.
.
oringas — orìngas, a adj. (1) 1. NdŽ turintis daug oro: Miške oras dėlto oringesnis už balkonelio Rš. Šie gali sau nuomoti sausus, aukštesnius ir saulėtus kambarius, šalip plačių ir oringų gatvių, prie didelių bulvarų Blv. Bulvės mėgsta oringą, purią,… … Dictionary of the Lithuanian Language
oringumas — oringùmas sm. (2) → oringas 1: Plaučių oringumas rš. Akmens, mažindami koringumą, tuo pačiu mažina oringumą rš. Geras oringumas leidžia organiniams junginiams lengvai pūti rš … Dictionary of the Lithuanian Language